Techninė informatika ir Kuningashumppa

Šiandien parašiau pirmąjį šio semestro egzaminą - iš techinės informatikos įvado. Jo mažiausiai laukiau ir labiausiai bijojau. Techninė informatika man nėra nei perdaug įdomi, nei bus ji man ateityje perdaug reikalinga... Bentjau kolkas man taip atrodo... Iš tiesų buvo ir įdomių dalykų, tačiau nedaug :)

Iš pradžių džiaugiaus, kad prieš pusantrų metų išlaikęs kompiuterių architektūros pagrindus ir šiandien (tikiuosi) išlaikęs šitą aš daugiau techninės informatikos nematysiu, tačiau pasirodo dar bus biškelis komp. architektūros kitą semestrą... Na kaip nors ištversiu...

O egzas buvo ganėtinai lengvas. Paprastai pas pastarojo dalyko dėstytoją egzaminai būna labai nenuspėjami - atrodo lyg ir viską moki, bet per egzaminą pastebi, kad ne :) Šiandien ėjau su mintimi, kad moku viską, išskyrus gryną elektroniką (žiūrint į operacinį stiprintuvą man labai skauda), kurios turėjom vos vieną paskaitą bendram supratimui, bet žinojom, kad egzamine jos bus 15%. Taigi atsivertęs egzaminą mane pasitiko operacinis stiprintuvas ir aš labai greitai tą užduotį perverčiau, taip ir neperskaitęs, ko ten išvis buvo reikalaujama... Tačiau kitos užduotis buvo visos įveikiamos - biškelis BDD (ne BBD!), biškelis Quine/McCluskey skaičiavimų bei šiaip visko, kas su tuom susiję... Dar buvo viena užduotėlė, kur reikėjo ant popieriaus sukonstruoti 4 bitų įėjimui mikroschemą, kuri išvestų įvestą šešioliktainį skaičių septynių segmentų ekranėlyje (neįsivaizduoju, kaip tai vadinasi lietuviškai). Viskas pasibaigė tuom, kad aš pripaišęs pilną A4 lapą nutariau, kad nespėsiu iki galo ir griebiausi kitų užduočių, bet galbūt kažkiek taškų gausiu...

Na, o tiems, kas visdar skaito, siūlau pažiūrėti labai smagų Eläkeläiset video, kuris labai gerai visus miegus išvaiko sėdint naktim ir besimokant (arba nesimokant). Su kunigais nieko bendro neturi, nebent netyčia ten suomiškai apie kunigus dainuoja - dar nesuprantu :)

Sukurta: 2008-07-14 22:33 / Tagai: eläkeläiset, humppa, studijos, video / Komentarų: 0

Windows 3.11 galas

Bėkit bėkit, paskubėkit, nes iki lapkričio 1 dienos dar galima įsigyti Windows 3.11 for Workgroups. Tiesa, licenzijuojama opracinė sistema buvo tik embedded sitemoms ir eiliniams vartotojams jau seniai nebepardavinėjama, bet vistiek labai linksmai skamba :) Išsilaikė 15 metų... tai kogero ir su XP dar ilgai neatsisveikinsim :)

Sukurta: 2008-07-11 11:24 / Tagai: IT, windows / Komentarų: 1

TrueCrypt 6.0 slepia visą operacinę sistemą

TrueCrypt turi labai smagią šifravimo galimybę, kai šifruotas konteineris (ar tai būtų failas, ar USB raktas, ar particija diske) gali turėti paslėptą konteinerį savyje, kurio egzistavimo nustatyti neįmanoma, nežinant jo slaptažodžio. Kad būtų aiškiau, štai pavyzdys:

Mes norime paslėpti kažkokius failus, apie kuriuos niekas negali sužinoti (pvz. obuolių pyrago receptą). Mes sukuriame naują šifruotą konteinerį pvz. 100 megabaitų dydžio. Jame išsaugome kokius nors slaptai atrodančius, bet neslaptus duomenis (pvz. receptą iš interneto ar pan.). O po to sukuriame paslėptą konteinerį tame konteineryje, kuriame išsaugome savo slaptus failus. Slapto konteinerio slaptažodis privalo būti kitoks, nei išorinio konteinerio slaptažodis, nes tik įvedus teisingą slaptažodį (vieną ar kitą) bus iššifruojamas tas konteineris, kuriam tas slaptažodis priklauso.

Įdomiausia yra tai, kad net jei jus ir teisėsaugos pareigūnai ar mafija ar pavydi obuolių pyragų firma mėgins priversti iššifruoti duomenis, jūs galėsite duoti išorinio konteinerio slaptažodį ir neva atskleisti savo paslaptį, tačiau tikroji paslaptis išliks neatskleista. O atpažinti, ar išoriniame konteineryje yra dar paslėptas konteineris, be slaptažodžio visiškai neįmanoma, nes tiek jam neegzistuojant, tiek egzistuojant, laisva išorinio konteinerio dalis atrodo kaip tiesiog atsitiktiniai nieko nereiškiantys duomenys.

Tikiuosi pasidarė aiškiau :)

Senoji TrueCrypt 5.1 versija leido šifruoti net ir visą particiją, kurioje įrašyta operacinė sistema, t.y. įjungus kompiuterį prašoma įvesti slaptažodį, be kurio operacinės sistemos nei įjungti, nei kitaip pasiekti failus diske neįmanoma. Tačiau tai nebuvo slapta particija, tad buvo aišku, kad egzistuoja užšifruota particija ir jėgos pagalba galima buvo sužinoti slaptažodį ir taip iššifruoti duomenis.

O naujoji TrueCrypt 6.0 versija pagaliau leidžia sukurti dar ir paslėptą operacinės sistemos particiją, kurios egzistavimo be teisingo slaptažodžio neįmanoma įrodyti taip pat, kaip ir aukščiau aprašyto paslėpto konteinerio išoriniame konteineryje. Pavyzdys:

Instaliuojate į išorini konteinerį Windows XP, o į slaptąjį Windows Vistą (nes jums gėda prisipažinti, kad naudojat Vistą, arba turit tik XP licenziją). Jei kas nors reikalautų pasakyti slaptažodį, jus galėtumėt drąsiai sakyti XP particijos slaptažodį ir taip apie Vistą niekas ir nesužinotų.

Labai smagus dalykas, tik gaila, kad operacinių sistemų šifravimas palaikomas tik su Windows. Linux bei Mac OSX vartotojai gali naudotis tik konteinerių šifravimu. Taip pat reiktų nuolat naudoti dvi operacines sistemas, nes naudojant tik slaptąją kiltų įtarimas, kad ji labai retai naudojama ir galbūt egzistuoja ir paslėpta particija. Taip pat, kaip ir reikia išoriniame konteineryje išsaugoti failus, kurie neva atrodo slaptai, kad atrodytų, jog tikrai atskleista paslaptis.

Pasiskaitykite, kas dar naujo 6-ojoje TrueCrypt versijoje ir parsisiųskite. Taip pat egzistuoja ir labai išsami dokumentacija su patarimais, kaip elgtis, norint patikimai apsaugoti savo duomenis.

Sukurta: 2008-07-05 14:12 / Tagai: kriptografija, privatumas, programinė įranga, saugumas / Komentarų: 1

Galiojimo laikas naršyklėms

Pasak vienos studijos, daugiau kaip 600 milijonų vartotojų naudoja pasenusias naršyklių versijas. Didžioji dauguma - Internet Explorer vartotojai. Manęs tai nė kiek nestebina, tačiau situacija tikrai liūdna. Visų pirma begalė vartotojų naršo rizikuodami užkrėsti kompiuterį nežinia kuo, ko pasekoje mes nukentėti galime visi. O ir kuriant tinklapius tenka pasikankinti, nes visdar yra milijonai Internet Explorer 6 vartotojų, tačiau ir kitų gamintojų naršyklėms atsiranda problemų...

Neskaičiau viso dokumento (skaičiau tik straipsni apie tai heise.de), tačiau vienas punktas (4.2.1) yra labai vertas dėmesio. Naršyklių naudojimas prilyginamas maisto vartojimui ir siūloma įdiegti kažką panašaus į naršyklės galiojimo laiką arba tiesiog labai aiškią ir pastebimą užuominą apie tai, kad naršyklė yra pasenusi.

To gali imtis tiek naršyklių gamintojai, tiek ir tinklapių kūrėjai, tikrindami vartotojo naudojamą versiją ir lygindami ją su naujausia tos naršyklės versija. Tam tereiktų, kad naršyklės detaliai identifikuotų savo versiją. Internet Explorer deja to nedaro ir identifikuojasi tiesiog kaip IE 7 ar IE 6 ar pan., todėl nustatyti ar naudojama versija yra naujausia yra įmanoma tik IE 6 atveju.

Taip pat naršyklių gamintojai turėtų duoti kažkokį Web servisą ar pan., kad tinklapiai patys galėtų paprastai atsinaujinti naujausių naršyklių versijų duomenų bazę, tačiau naršyklių nėra tiek daug, galima iš bėdos ir patiems susirinkti.

Turėdami tokią sistemą tinklapių kūrėjai patys galėtų vartotojus įspėti, kad jie naudoja pasenusias versijas. Tai kogero neaktualu tinklaraščiams, tačiau nesupykčiau, jei bankas mane paragintų atsinaujinti naršyklę, jei ji yra nors ir truputį pasenus.

Taipogi ne tik naršyklių versijos gali sukelti rūpesčių, tačiau ir pasenę įskiepiai, kurie ir pačią saugiausią naršyklę galėtų padaryti nesaugia. Apie įskiepių atnaujinimą vartotojai turėtų būti irgi perspėjami, tačiau aš įsivaizduoju, kad to jau kogero turėtų imtis pačios naršyklės kūrėjai.

O apskritai, tai man idėja apie tokį galiojimo laiką labai patinka ir iš naršyklių kūrėjų aš netgi labai norėčiau sulaukti naujų versijų, kurios po tam tikro laiko pačios nustotų veikti ir kategoriškai reikalautų atnaujinimo. Aišku, to geriau nedaryti tais atvejais, kai nėra interneto ryšio (o tik pvz. intranetas), tad prieš tai būtų gerai, kad naršyklė pati atsisiųstų naujausią versiją ir tik tada priverstų vartotoją atsinaujinti.

O tinklapių kūrėjai galėtų visiems Internet Explorer vartotojams pranešinėti, kad jie naudoja pasenusią versiją ir raginti instaliuoti naująją - Firefox ar bilekokią kitą naršyklę :)

Sukurta: 2008-07-01 15:00 / Tagai: naršyklės / Komentarų: 1

60 metų Berlyno oro kelio tiltui

Vakar sukako 60 metų Berlyno oro kelio tiltui. Vien tai, kad miestas visus beveik metus buvo absoliučiai viskuom aprūpinamas tik oro keliais yra įspūdinga, tačiau dar įspūdingesni yra mastai.

Kai sovietai išjungė elektrą ir uždarė visus kelius į vakarų Berlyną, kuras šildymui bei elektrai, maistas ir absoliučiai viskas, ko reikėjo berlyniečiams, turėjo būti gabenama oru, nes po karo, visdar suniokotas Berlynas nebuvo daug kam pajėgus.

Pilotai galėjo naudoti tris oro koridorius, kurie buvo naudojami skrydžiams tik viena kryptimi (Hamburgas - Berlynas bei Frankfurtas - Berlynas į vieną pusę ir Berlynas - Hanoveris į kitą). Lėktuvai skrido penkiuose skirtinguose aukščiuose 3 minučių (!!!) intervalais, t.y. kiekviename lygije kas 15 min po lėktuvą. 1949-ųjų balandį buvo pasiektas 1398 skrydžių per 24 valandas rekordas (58 skrydžiai per valandą!). Tai kogero buvo įmanoma tik pastačius Tegel'io oro uostą 1948-ųjų pabaigoje. Iki tol nedidelis Tempelhofo oro uostas turėjo aptarnauti visus lėktuvus vienas pats. Kas tris minutes po lėktuvą per metus vidutiniškai sudaro 175 tūkstančius lėktuvų arba 350000 pakilimų bei nusileidimų, kai pvz. pernai Londono Heathrow oro uostas turėjo 480000 pakilimų/nusileidimų. Pilotai turėjo vienintelę galimybę nusileisti. Nepavykus iš pirmo karto nusileisti, tekdavo su visu kroviniu skristi atgal, nes sekantis lėktuvas jau buvo visai už nugaros...

Labai įspūdinga. Daugiau informacijos galima pasiskaityti Vikipedijoje, o britų Guardian jubiliejaus proga apie tai surinko keletą nuotraukų.

Sukurta: 2008-06-26 23:53 / Tagai: berlynas, istorija, vokietija / Komentarų: 0