Tomas Markauskas

Vokietijos geležinkeliai. Halė - Berlynas

Nusipirkęs Bahncard 50 (50% nuolaidų kortelę Vokietijos geležinkeliams) aš nustojau važinėti raudonais regionaliniais traukiniais. Dabar perku visad IC/ICE bilietą ir net kartais vietą rezervuojuos. Neturint nuolaidos kainų skirtumas yra ganėtinai didelis ir todėl niekad sau neleisdavau tokios prabangos, bet perkant bilietą už pusę kainos kainų skirtumas taip pat dvigubai sumažėja ir tampa ne toks didelis, kad važiuodamas didesnį atstumą svarstyčiau, kokį bilietą pirkti.

Šiandien keliauju į Berlyną. Važiuoju iš Halės į Leipcigą, o iš ten tiesiai į Berlyną. Leipcigą pasiekiau per 20 minučių. Sustojom tik Halės/Leipcigo oro uoste. Leipcige jau laukė traukinys į Berlyną, tiksliau pusė traukinio, nes šis susideda iš dviejų ICE traukinių ir ta pusė, į kurią man reikia lipti atvyko po kelių minučių. Nufilmavau telefonu tų dviejų dalių sujungimą... Wow! :) Dar Halėj žiūrėjau, kaip regionalinis traukinys prikabinamas prie kažkokio senovinio lokomotyvo, tai nebuvo įspūdinga - privažiavo, išlipo dėdė ir užkabino kablį... O čia - pokšt ir patys susijungė. Turbūt daug kam nebūtų įdomu, bet man visai įdomu... Mano giminėj buvo daug geležinkeliečių, tai turbūt kraujyje tai :) Video įdėsiu kada vėliau...

Keliauti Vokietijos geležinkeliais būna ir smagu ir kartais labai nesmagu. Baisiausia tai yra regionaliniai traukiniai. Jų būna dviejų rūšių - RB (RegionalBahn) ir RE (RegionalExpress). Pirmieji yra pati baisiausia rūšis, nes stoja visur, kur galima sustot. Kelionė atrodo niekad nesibaigs. Antrieji tai stoja tik didesniuose kaimuose ir miestuose. Jais keliauti irgi didelė kančia, tačiau jie būna truputį patogesni ir stotelės kiek mažiau vargina...

Visai kas kita yra keliauti IC (InterCity) ir ICE (InterCityExpress) traukiniais. Čia taip vadinami greitieji traukiniai. IC stoja didesniuose miestuose, o ICE būna stoja tik didmiesčiuose, pvz. šiandienos traukiny tarp Leipcigo ir Berlyno stotelių išvis nėra (tika prašvilpėm pro Vitenbergą). Ir greitis didelis. ICE pasiekia iki 320 km/h greitį (šią akimirka, kai rašau šiuos žodžius, ekranėlyje rodomas 200 km/h greitis). Kai anksčiau mano kelionės į Berlyną užtrukdavo 2-3 valandas, tai dabar tevažiuoju 60 min. tarp Leipcigo ir Berlyno.

BahnCard 50 yra brangus malonumas (berods apie 200 eurų), tačiau studentams kainuoja tik 100, tad užtenka per metus pravažinėti 200 eurų (be nuolaidos), kad kortelė atsipirktų. Viskas, kas viršyja 200 eurų jau taupo pinigus. O Vokietijos geležinkeliais 200 eurų per metus pravažinėti yra labai paprasta. Pavyzdžiui be nuolaidos nuvažiuot iki Frankfurto (kad pvz. skrist į Kauną) kainuoja apie 70 eurų (į vieną pusę).

Aišku galima važinėt ir pigiau, pavyzdžiui perkant savaitgalio bilietą penkiems žmonėms už 30 eurų. Juo visą parą galima regionaliniais traukiniais važinėt kur ir kiek nori. Vienam keliaujant dažniausiai apsimoka tik turint daug laiko, kantrybės ir kai atstumas didesnis (kad pigiau gautųsi, nei perkant paprastą bilietą). Va į Berlyną su juo keliaut turint nuolaidų kortelę visiškai neapsimoka.

Sukurta: 2007-04-11 10:35
Tagai: berlynas, geležinkeliai, halė, kelionės
Komentarų: 0

Panašūs įrašai

Komentarai

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Parašyk komentarą