Šiandien parašiau pirmąjį šio semestro egzaminą - iš techinės informatikos įvado. Jo mažiausiai laukiau ir labiausiai bijojau. Techninė informatika man nėra nei perdaug įdomi, nei bus ji man ateityje perdaug reikalinga... Bentjau kolkas man taip atrodo... Iš tiesų buvo ir įdomių dalykų, tačiau nedaug :)
Iš pradžių džiaugiaus, kad prieš pusantrų metų išlaikęs kompiuterių architektūros pagrindus ir šiandien (tikiuosi) išlaikęs šitą aš daugiau techninės informatikos nematysiu, tačiau pasirodo dar bus biškelis komp. architektūros kitą semestrą... Na kaip nors ištversiu...
O egzas buvo ganėtinai lengvas. Paprastai pas pastarojo dalyko dėstytoją egzaminai būna labai nenuspėjami - atrodo lyg ir viską moki, bet per egzaminą pastebi, kad ne :) Šiandien ėjau su mintimi, kad moku viską, išskyrus gryną elektroniką (žiūrint į operacinį stiprintuvą man labai skauda), kurios turėjom vos vieną paskaitą bendram supratimui, bet žinojom, kad egzamine jos bus 15%. Taigi atsivertęs egzaminą mane pasitiko operacinis stiprintuvas ir aš labai greitai tą užduotį perverčiau, taip ir neperskaitęs, ko ten išvis buvo reikalaujama... Tačiau kitos užduotis buvo visos įveikiamos - biškelis BDD (ne BBD!), biškelis Quine/McCluskey skaičiavimų bei šiaip visko, kas su tuom susiję... Dar buvo viena užduotėlė, kur reikėjo ant popieriaus sukonstruoti 4 bitų įėjimui mikroschemą, kuri išvestų įvestą šešioliktainį skaičių septynių segmentų ekranėlyje (neįsivaizduoju, kaip tai vadinasi lietuviškai). Viskas pasibaigė tuom, kad aš pripaišęs pilną A4 lapą nutariau, kad nespėsiu iki galo ir griebiausi kitų užduočių, bet galbūt kažkiek taškų gausiu...
Na, o tiems, kas visdar skaito, siūlau pažiūrėti labai smagų Eläkeläiset video, kuris labai gerai visus miegus išvaiko sėdint naktim ir besimokant (arba nesimokant). Su kunigais nieko bendro neturi, nebent netyčia ten suomiškai apie kunigus dainuoja - dar nesuprantu :)
Jei man būtų kas nors sakęs, kad mokėdamas groti akordeonu galėsiu daryti tokią muziką, o ne visokiose vestuvėse ar dar velnias žino kur grot, tai tikrai nebūčiau metęs muzikos mokyklos :)
Nutariau, kad atėjo laikas aprašyti įspūdžius į Eläkeläiset koncerto. Jis buvo nerealus. Kas tingi skaityti, gali iškart eiti į jiutiūbę žiūrėti filmukų ir į pikasą nuotraukų. Koncertas turėjo pasidėti 9 val. ir mano didelei nuostabai jis prasidėjo vos 5 min. vėliau. Pasak Aido, Berlyne visi renginiai prasideda laiku ir baigiasi iki 11 val. Akurat, 22:55 Elakelaiset po visų pakartojimų dingo nuo scenos. O po 15 min. klubo darbuotojai sugebėjo pilnai sutvarkyt nuniokotą sceną bei iššluoti visą salę. Ordnung. Nerealu.
Kas man labai patiko, tai kad buvo puikus garsas, nei per garsiai, nei per tyliai. Grojo labai smagiai ir gyvai, kad net ir nuobodesnės dainos (tos, kurios man kiek per ramios/lėtos) buvo labai smagios. Dar pastebėjau, kad koncerte buvo pilna suomių, arba daugumos fanų suomių kalbos žinios buvo daug geresnės, nei manosios. Arba jie tik šiaip šaukė visokias nežinia kur išmoktas suomiškas frazes, nežinodami, ką jos reiškia (jei išvis ką nors reiškia).
Jau seniai seniai man vienas draugas pasakojo, kad Eläkeläiset savo koncertuose laužo instrumentus, t.y. jonikas. Tuo įsitikinau dabar ir aš. Koncerte buvo visiškai sunaikintos trys jonikos, o viena liko gulėti ant grindų neaiškios būklės... Sudaužytą pirmą joniką Petteri Halonen (vienas iš jonikistų) atidavė publikai, kuri minutės bėgyje instrumentą susmulkino į gabaliukus. Man pavyko nugriebti vieną klavišą kaip suvenyrą, kurį po 30 metų parduosiu eBay už apvalią sumą :) Įamžinau daužomą jau antrą joniką, kuri po to greitai pakeičiama nauja. Ta nauja po koncerto irgi buvo susmulkinta iki neatpažinimo... Visos klaviatūros nuotraukose: MOOTSART, CASIO, BAHV ir MOOTSCASIO. Kadangi tai buvo paskutinis turo koncertas, tai matyt jiems visai apsimokėjo sunaikinti visas turėtas jonikas, kad nereikėtų gabentis jų atgal į suomiją. Pasak vieno interviu, kad jie jonikas perka tiesiog atvykę į miestą, kuriame koncertuos ir, kad geriausia eiti į kebabines pas turkus, nes ten geriausios kainos ir kokybė :)
Vienu žodžiu, man labai patiko ir laukiu nesulaikiu sekančių koncertų Vokietijoje...
Čia turėtų reikšti "aš mėgstų humpą", bet nežinau ar pataikiau :) Mano mėgstamas suomių ansamblis Eläkeläiset jau kuris laikas daro turą po Vokietiją. Planavau balandžio 11 d. važiuoti į Berlyną, tačiau nedašuto bilietą pirkti daugiau nei vieną dieną prieš koncertą. Buvo visi išpirkti :) Po trijų dienų koncertavo Leipcige - pražiopsojau, o buvo visai arti... Supykau ant savęs labai ir nutariau žūt būt gaut bilietą į paskutinį turo koncertą ateinantį šeštadienį Berlyne. Vienoj bilietų kasoj parašė, kad jau išpirkti beveik visi ir užsakyt galima tik telefonu (jei dar yra), kitoj radau. Užsakiau ir kitą dieną gaunu emailą, kad visgi išpirkti ir mano pinigus man perves atgal. Pamėginau skambint į prieš tai minėtą kasą, ten visgi dar turėjo... Uffff... Penktadienį bilietus jau radau pašto dėžutėj... Pasisekė :)
Taigi, šeštadienį važiuoju į Berlyną švęsti Aido gimtadienio, o po to eisim klausytis Humpos :) O štai šią savaitę Bamberge vykusio koncerto fragmentas:
