Jau Vilniuje
Jau parskridau. Vakar smigau ir 12 valandų miegojau. Bet šiaip tai kelionė buvo daug lengvesnė nei iki šiol visos kitos... Vakar 6:22 sėdau į traukinį, kuriuo nuvažiavau į Erfurtą, ten persėdau į greitajį traukinį ir nu važiavau į Maincą. Nors ir vadinasi Frankfurto Hano oro uostas, tačiau jis visiškai ne prie Frankfurto. Traukiniu pravažiavom Frankfurtą, po to Frankfurto oro uostą (tą tikrajį) ir galiausiai 15 minučių vėluodami apie 11:30 pasiekėm Maincą, kur vos spėjau į autobusą, vežantį į Hano oro uostą. Juo važiavom ilgai ir nuobodžiai... Apie 70 min.
Oro uoste tereikėjo vieną valandą palaukti iki registracijos pradžios, todėl faktas, kad prisėsti beveik nėra kur, nebuvo toks reikšmingas. Registracija turėjo prasidėti 13:25, tai prieš tai jau pradėjo po truputį būriuotis tautiečiai ir ne tik... Dalis tautiečių nesugebėjo atskirti counter nuo gate ir todėl pradėjo rikiuotis visai ne ten kur reikia. Labai džiaugėsi, nes manė, kad pirmi eilėj stovi... Ir žvilgsniais gailėjosi (arba juokėsi iš) mūsų, stovinčių kilometrinėje eilėje. Prasidėjus registracijai savo klaidą suprato ir persirikiavo naglai šalia mūsų eilės, t.y. suformavo atseit antra eilę, nes registracijos langeliai buvo du, o mes testovėjom vienoj (nors ir plačioj) eilėj. Na bet aš dėl to perdaug nesikarščiavau, nes stovėjau ir taip beveik pačiam priekyje...
Bestovint aplinkui vaikščiojo kažkoks vaikinas siūlydamas įsipakuoti savo lagaminą į kažkokį rožinį celofaną... Atseit saugiau ir pan. Na apsaugo nuo oro uosto darbuotojų ilgų pirštų nebent. Bet pavogti viso lagamino nesutrukdytų... Visas tas malonumas 7 eurai... Bet smagiausia tai kogero atvykus laukti ir ieškoti savo lagamino tarp 100 ir daugiau tokių pačių rožinių lagaminų...
Moteriškės visur aplinkui vis bėgiodavo ant gretimų svarstyklių pasisvert savo lagaminu ir grįžusios vis ką nors mėgindavo ištraukti iš lagamino ir susigrūsti į rankinį bagažą... Visada taip būna, bet vakar tai buvo labai populiaru... Matyt, lietuviška tradicija taupyt kiekvieną litą už viršytą svorį :)
Na, o aš teturėjau rankinį bagažą, todėl man viskas vyko daug paprasčiau ir greičiau. Perėjus apsaugą bei pasų kontrolę, neužilgo atvyko lėktuvas, visi greitai į jį sulipo, atskridom pusvalandžiu anksčiau ir jau pradėjau džiaugtis, kad beliko pereit pasų kontrolę ir aš laisvas, bet tada užstrigau, nes mano eilėje priekyje stovėjo kažkokia tautietė, kurios popieriai nepatiko pareigūnui, todėl jis jos nenorėjo įleisti į Lietuvą... Na, bet po kokių 5 min. praleido...
Pakeliui iš Kauno paragavau lietuviško kebabo. Jis lietuviškas ne tik todėl, kad pagamintas Lietuvoje, bet ir todėl, kad jis panašus į naminį lietuvišką kepsnį kartu su lietuviškomis naminėmis salotomis suvyniotus į lavašą. Pastarasis beje visiškai perdžiuvęs, kietas ir be skonio. Vokietijoje jie minkštutėliai ir netgi labai skanūs. Galbūt dar paragausiu kur nors Vilniuje jų. Jei ir ten bus tas pats, tai Lietuvoj kebabų nebevalgysiu niekada.
Tai vat. Dabar aš Vilniuje ir būsiu čia iki kovo 28 d., tad bus nemažai laiko su jumis visais susitikt :)
Sukurta: 2007-03-06 23:34
Tagai: kebabai, kelionės
Komentarų: 2